kovo 2018

„Alkani sakiniai“ arba kodėl visi sakiniai niekada nebus parašyti

„Kartu su pirmu oro įkvėpimu ir su pirmu motinos pieno lašu gavau gimtą kalbą. Kalbą, kuri yra viena seniausių kalbų pasaulyje. Ir ne tik aš ją gavau, bet ir tu, ir jūs… Tai turtas, kurio neįmanoma išmatuoti jokiais pinigais, jokiais deimantais. <…> Lietuvių kalba – tai pats brangiausias pasaulyje deimantas, kurį mes turime. Todėl privalome tai branginti ir saugoti, didžiuotis tuo, ką turime, didžiuotis savo istorija, savo šaknimis“, – tokiais žodžiais prasidėjo literatūrinis rytmetys „Lietuvių kalbos diena“, bendras Šeštokų bibliotekos ir Šeštokų mokyklos renginys. Į biblioteką kovo 6 dieną susirinko būrys 9, 10 ir 3ge klasių mokinių, mokytojos, miestelio bendruomenės nariai. Klausėmės nuostabiai atliekamų buvusios mūsų mokinės Gretos dainų, susitikome su poetu Kęstu Sukacku. Svečias pasakojo apie savo kūrybą, kas paskatino pasinerti į šią veiklą ir kodėl poetas negali nerašyti, pristatė savo eilėraščių knygą „Alkani skakiniai“. Diskutavome apie skaitymo malonumą, naudą ir poreikį skaityti. Taip pat K. Sukackas davė patarimą norintiems ir galintiems kurti: „Pirmiausia skaitykite. Tada mintys ateis pačios savaime. Teliks jas užrašyti.“

Gimtoji kalba mums kartais atrodo įprasta, niekuo neypatinga, tačiau ir pasaulio lingvistai pripažįsta, kad lietuvių kalba yra bene pati seniausia, archajiška, svarbi kalbų istorijoje. Pasigirsta mokslininkų nuomonių, kad nors ir nėra išlikusių rašytinių paminklų, būtent lietuviškai jau prieš kelis tūkstantmečius kalbėta nemažoje Europos dalyje. Tad tikrai turime kuo didžiuotis. O žodis niekada negali būti atsietas nuo kūrybos, todėl, pasak poeto, skaityti reikia. Ir kuo daugiau.

 Lietuvių k. mokytoja A. Paciukonienė

Šurmuliavo Kaziuko mugė

Vasario 6 d. Šeštokų mokykloje šurmuliavo Kaziuko mugė. Joje mokiniai, mokytojai, kaimo bendruomenių atstovai galėjo parodyti savo verslumo gebėjimus, nustebinti visus meniškais dirbiniais ir skaniais valgiais. Mugę pradėjo Šeštokų „burmistras“ Mantas. Jis pristatė trumpą Kaziuko mugės istoriją, pakvietė šventės Kazimierą (Diną) ir Kazytę (Rimantę) šokiu pradėti šventę. Skambant liaudiškai muzikai, merginos, pasipuošusios tautiniais drabužiais, kvietė visus pasišokti. Labai gražiai su tautiniais drabužiais atrodė Rugilė, Jolita, Rimantė, Dinas ir Mantas. Visus pradžiugino ir darbų grožiu bei valgių skoniu nustebino išradingosios N. Kirsnos bendruomenės moterys. Ačiū ir mamytėms, kurios prisidėjo prie šios šventės organizavimo, ypač Irmai Pakruopienei, Virginijai Macenkienei, Valei Miliauskienei, Jolitai Raginskienei, Sandrai Ažukienei, Alinai Kancevičienei. Ačiū visiems, kas dalyvavo šioje šventėje: gamino, pirko, linksminosi.

 Ekonomikos ir verslumo dalyko mokytoja Birutė Jurkonienė

Nacionalinis diktantas 2018

Kovo 2 dieną, kaip ir visoje Lietuvoje, mūsų mokykloje taip pat rašytas Nacionalinis diktantas. Prie iniciatyvos prisijungė 42 mokiniai, besimokantys 6-10 klasėse, bei Lazdijų Motiejaus Gustaičo gimnazijos gimnazistai, Šeštokų vidurinio ugdymo skyriaus mokiniai. Džiugu, kad tiek daug mokinių panoro pasitikrinti savo žinias, gebėjimus taisyklingai rašyti bei, žinoma, ištvermę ir kantrybę – diktanto tekstas buvo tikrai ilgas (kaip ir visada) ir tikrai sunkus. Mokinių darbus taisys mokytojos, geriausiai parašiusiuosius pagarsinsime, o tų mokinių darbai, kuriuose yra 5 arba mažiau klaidų, bus siunčiami į kitą turą. Tikimės puikių rezultatų!

Lietuvių k. mokytojos

Rašymo maratonas

Minėdami Tarptautinės gimtosios kalbos dieną, mokykloje organizuojame įvairias akcijas ir veiklas. Kaip pamenate, vyko skaitymo maratonas, visi tądien pamokose buvę mokiniai garsiai sau ir draugams skaitė knygas. Na, o pirmą pavasario dieną keitėme veiklos pobūdį – ėmėmės rašymo. Visų klasių mokiniai, tarsi treniruodamiesi prieš Nacionalinį diktantą, dailyraščiu rašė mokytojų diktuojamus tekstus. Dalinamės koliažu – mokinių rašymais. Žinoma, reikia turėti galvoje, kad dailyraštis – labai sudėtingas rašymo būdas, o daugelis vyresniųjų klasių mokinių jau turi savitą ir sunkiai keičiamą rašyseną. Tačiau tikslas pasiektas: visi rašiusieji akivaizdžiai pasistengė rašyti kuo gražiau.

Lietuvių k. ir literatūros mokytoja A. Paciukonienė