„Kartu su pirmu oro įkvėpimu ir su pirmu motinos pieno lašu gavau gimtą kalbą. Kalbą, kuri yra viena seniausių kalbų pasaulyje. Ir ne tik aš ją gavau, bet ir tu, ir jūs… Tai turtas, kurio neįmanoma išmatuoti jokiais pinigais, jokiais deimantais. <…> Lietuvių kalba – tai pats brangiausias pasaulyje deimantas, kurį mes turime. Todėl privalome tai branginti ir saugoti, didžiuotis tuo, ką turime, didžiuotis savo istorija, savo šaknimis“, – tokiais žodžiais prasidėjo literatūrinis rytmetys „Lietuvių kalbos diena“, bendras Šeštokų bibliotekos ir Šeštokų mokyklos renginys. Į biblioteką kovo 6 dieną susirinko būrys 9, 10 ir 3ge klasių mokinių, mokytojos, miestelio bendruomenės nariai. Klausėmės nuostabiai atliekamų buvusios mūsų mokinės Gretos dainų, susitikome su poetu Kęstu Sukacku. Svečias pasakojo apie savo kūrybą, kas paskatino pasinerti į šią veiklą ir kodėl poetas negali nerašyti, pristatė savo eilėraščių knygą „Alkani skakiniai“. Diskutavome apie skaitymo malonumą, naudą ir poreikį skaityti. Taip pat K. Sukackas davė patarimą norintiems ir galintiems kurti: „Pirmiausia skaitykite. Tada mintys ateis pačios savaime. Teliks jas užrašyti.“
Gimtoji kalba mums kartais atrodo įprasta, niekuo neypatinga, tačiau ir pasaulio lingvistai pripažįsta, kad lietuvių kalba yra bene pati seniausia, archajiška, svarbi kalbų istorijoje. Pasigirsta mokslininkų nuomonių, kad nors ir nėra išlikusių rašytinių paminklų, būtent lietuviškai jau prieš kelis tūkstantmečius kalbėta nemažoje Europos dalyje. Tad tikrai turime kuo didžiuotis. O žodis niekada negali būti atsietas nuo kūrybos, todėl, pasak poeto, skaityti reikia. Ir kuo daugiau.
Lietuvių k. mokytoja A. Paciukonienė
