Net nepajutome, kaip atėjo gražuolė, linksmuolė ir nepakartojama, laukiama ir mėgstama, visų mylima vasara. Kartu su ja pasibaigė mokslo metai mokyklos pradinukams, tačiau jie neskubėjo išsiskirstyti atostogauti – dalyvavo mokyklos organizuojamoje vaikų vasaros ir poilsio programoje „Per vasarą – nė ašaros“, kuri vyko karštomis birželio 10–14 dienomis.
Pačią pirmą dieną susirinkę į mokyklą sukūrėme taisykles, aptarėme stovyklos programą, vyko atidarymas, susipažinimas ir visi linksmi išvykome į Ožkabalių kaimą, Jono Basanavičiaus gimtinę. Čia dalyvavome edukacinėje programoje „Kai žemę puošia ąžuolai“, kurios metu aplankėme Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną, sužinojome jo sodinimo istoriją, susipažinome su ąžuolyno giraitėmis, aplankėme vardinius ąžuolus. Taip pat išgirdome pasakojimus apie ąžuolų rūšis, jų sodinimą, naudą, apie ąžuolą lietuvių liaudies mitologijoje, tautosakoje, etnografijoje. Po pasivaikščiojimo žinias patikrinome praktiškai – dalyvavome viktorinoje, sprendėme užduotis, užduočių sąsiuviniuose. Labai patiko edukacinė programa „Pro vaikystės langą“, kurios metu vaikai susipažino su muziejuje esančiomis etnografinėmis ekspozicijomis, valstiečių namų apyvokos daiktais ir darbo įrankiais, išklausė pasakojimų apie Jono Basanavičiaus vaikystę, santykius su šeimos nariais, jam nutikusius nuotykius, linksmas ir įdomias istorijas, papasakotas J. Basanavičiaus tėvo. Programos dalyviams buvo pateikta kūrybinė užduotis – užduočių sąsiuviniai su klausimais, mįslėmis, kryžiažodžiais.
Antrąją stovyklos dieną vaikai lankėsi Metelių regioniniame parke, pamatė, kur gyvena reti, Europoje saugomi baliniai vėžliai, beje, jie yra regioninio parko simbolis. Vaikai ėjo miško taku išbandydami savo ištvermę, įveikdami kliūtis, kartu pažindami miško augalus ir medžius, ragavo kiškio kopūstų, žemuogių, stebėjo paukščius per žiūronus, pamatė visai netoli beplaukiojančias gulbes. Visiems didelį įspūdį paliko Dusios ežero grožis ir didybė, mažieji suprato, kodėl ežeras vadinamas Dzūkijos jūra. Jie ežere plaukiojo sūpuoklėmis ant vandens, braidžiojo – visa tai ypač patiko, juk karštą vasaros dieną kasdien įbristi į ežerą ne kiekvienas turi galimybių. Po pietų vaikai dėliojo dėliones lavindami savo atmintį ir rankų miklumą.
Trečiąją stovyklos dieną vaikai lankėsi Veisiejų regioniniame parke, aplankė buvusio Veisiejų dvaro fragmentus – buvusio dvaro fligelį, vieną seniausių pastatų ne tik Veisiejuose, bet ir apylinkėse, lankėsi rūsiuose, ieškojo lobio. Stovyklautojai sužinojo, kad Veisiejų dvaro parkas yra vienas iš seniausių parkų Lietuvoje, patiko čia esantis 18 liepų ratas. Nors diena pasitaikė labai karšta, pradinukai susėdę pavėsyje labai draugiškai bendravo vis atsigaivindami vandeniu, tačiau laiko veltui neleido, įmindavo mįsles, klausydavo mokytojos pasakojimų. Pavargę, tačiau kupini stiprių įspūdžių grįžo į namus.
Ketvirtąją dieną vaikai leido Prano Dzūko sodyboje. Čia mokiniai pynė apyrankes, vėliau vyko ekskursija po visą sodybą. Etnografinė Prano Dzūko sodyba – pats didžiausias Lazdijų krašto muziejaus padalinys, kurį sudaro šeši pastatai: gyvenamasis namas, klėtis (svirnas), kluonas, kalvė ir du ūkiniai pastatai. Erdviuose muziejaus padalinio pastatuose saugomi didelių matmenų eksponatai: aliejaus spaudimo aparatas, skiedrų gaminimo įrenginys, kuliamoji, su kuria kuldavo javus. Vaikai susipažino su praeitimi, lankymasis sodyboje juos nukėlė į prosenelių gyvenimą. Grįžę į namus vaikai darė koliažą „Myliu savo kraštą“.
Penktoji diena – sporto diena. Vyko labai smagios užduotys su popieriaus lapais, estafetės su spalvotais popierėliais, kamuoliais, taikliausiųjų ieškota prie futbolo vartų ir dar daug kitų užduočių atlikta. Estafetės nuotaikingos, įdomios, ilgai vaikams išliks atmintyje. Taip pat mokinukai piešė piešinius „Mano spalvota vasara“. Vėliau kiekvienas papasakojo, kas labiausiai įsiminė, kas paliko didžiausią įspūdį, kiekvienas vaikas patyrė kažką nepakartojamo. Vėliau stovyklautojai buvo apdovanoti prizais, tekusiais burtų keliu.
Visos stovyklos metu buvo organizuojamos įvairios edukacijos, išvykos bei aktyvios veiklos siekiant mokinių bendravimo, bendradarbiavimo bei savo krašto pažinimo, įtvirtinant patriotines, tautiškumo gaires, užtikrinamas vaikams aktyvus ir turiningas vasaros poilsis tenkinant jų pažinimo, saviraiškos bei bendravimo poreikius. Vaikai įgijo atsakomybės, pilietiškumo jausmo, sveiko gyvenimo būdo įgūdžių.
Kaip viskas turi pradžią, turi ir pabaigą. Dėkoju už pagalbą organizuojant šią stovyklą mokyklos direktorei Almai Burbaitei, mokytojams, mokytojo padėjėjoms, vairuotojui, virėjoms ir visiems, kurie prisidėjo, kad ši stovykla praėjo gražiai, turiningai ir sklandžiai. Mūsų bendravimas ir veiklos stovykloje baigėsi, visi išsiskirstėme į namus palinkėję vieni kitiems gražios, linksmos, na, ir, žinoma, saugios vasaros. Iki pasimatymo, mieli vaikai.
Programos vadovė vyr. soc. pedagogė Alma Vaišnienė
