Spalio 27–28 dienomis Lazdijų r. Šeštokų mokyklos mokiniai dalyvavo projekto „Praleisk laisvalaikį kitaip“ veikloje „Pažink savo kraštą“, kurios metu aplankė Plungėje esančius M. M. Oginskio dvaro rūmus. Rūmų išplanavimo ašimi tapo neorenesansinio stiliaus rūmai su dviem oficinomis ir neogotikinio stiliaus žirgynas. Plungės dvaro valdytojai nuo XVI amžiaus keitėsi, ši valda iki XX amžiaus pradžios išliko svarbi aristokratų, dvasininkų, talentingų kultūros ir meno žmonių rezidencija. 1806 metais Plungė buvo parduota su visomis valdomis Platonui Zubovui. 1873 m. Zubovai dvarą pardavė kunigaikščiui Mykolui Oginskiui. Kunigaikštis, tęsdamas muzikines Oginskių tradicijas, čia buvo įsteigęs dvaro orkestro mokyklą, kurioje mokėsi Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Mykolo Oginskio rūmai – vienas gražiausių XIX a. Lietuvos architektūros paminklų. Rūmuose veikia įvairios parodos, tad mokiniai aplankė Vytauto Jaručio dirbinių parodą. Būtent šio menininko kadaise pasakyti žodžiai įstrigo mokiniams: „Tik darbas žmogų daro žmogumi“. Pasak ekskursijų vadovės (ji labai įdomiai pasakojo ir iš jos mokiniai išgirdo daug sentencijų), menininkas visada mėgdavo tai kartoti. Taip pat veikė Vytauto Ulevičiaus medžio dirbinių paroda, labai patikusi visiems, nes kūriniai nuostabūs, dailiai atlikti, įdomūs. Taip pat aplankytos dailininkų Juozo Bagdono ir Antano Lipskio parodos. Šių menininkų darbai taip pat sužavėjo ekskursijos dalyvius.
Vėliau atvykome į Telšius, miestą ant septynių kalvų, kur menas ir istorija tiesiog po atviru dangumi. Aplankėme dailės muziejų „Alka“. Vyko edukacinė pamoka „Piešimas ant stiklo“. Mokiniai kūrė, darė eskizus, paskui piešė ant stiklo. Ši veikla labai sužavėjo ir visiems patiko, savo atliktus darbelius visi parsivežė į namus.
Jau kiek ir pavargę atvykome įsikurti nakvynei Žemaitijoje, pačiuose Telšiuose. Dauguma čia lankėsi pirmą kartą, tad mokiniai ilgai negalėjo užmigti – dalijosi įspūdžiais. Vaikai vakarą praleido vieni su kitais besišnekučiuodami, žaisdami žaidimus, mokėsi gražaus ir kultūringo bendravimo, dauguma pirmą kartą išvykę vieni, be tėvų, toli nuo namų.
Ryte visi kartu papusryčiavę leidomės į ekskursiją po Telšių miestą. Aplankėme Telšių Šv. Antano Paduviečio katedrą bei pavaikštinėjome po katedros aikštę, apžiūrėjome šalia buvusio vienuolyno pastatą, katedros duris su bareljefais, kuriuose dailininkas Romualdas Inčirauskas pavaizdavo krašto krikščionybės ir kultūros istoriją. Katedroje šiuo metu vyksta restauracijos darbai, tačiau tai nesutrukdė apsilankyti požemiuose. Katedros aikštėje klausėmės kariljono muzikos – varpų skambesio. Tai specifinis atvirame lauke skambantis muzikos instrumentas, kurį sudaro chromatiškai suderintų varpų skambesys. Telšių senamiestis pilnas skulptūrų: apžiūrėjome „Žemaitijos gaublį“, kuriame pavaizduotos Žemaitijos vietovės, „Lietuvių skaliką“, Žemaitijos legendą – vaikus nešančią mešką, o meškos nosis nublizginta, nes sakoma, jog ją palietus išsipildo visi geri norai. Matėme ir Didžiąją žemaičių sieną – jos meninėse plokštėse yra įamžinti Žemaitijai svarbūs įvykiai; Telšių miesto senamiesčio maketą su akliesiems skirta informacija, parašyta Brailio raštu. Sužavėjo Masčio ežero pakrantė, naujai įrengti legendinio sūrio „Džiugo namai“, su gražiai sutvarkyta aplinka kavinukė, kviečianti prisėsti, išgerti kavos ir pasigrožėti ežero platybėmis. Vėliau aplankėme skulptūrų parką, įkurtą krantinės gale, radome tiek nuolatines akmens ir medžio skulptūras, tiek laikinas iš šieno padarytas, amfiteatrą – miestiečių ir miesto svečių traukos vietą, kur vyksta įvairūs renginiai, koncertai.
Telšių senamiestis labai gražus, kompaktiškas, su daug atnaujintų ir tvarkomų senųjų namų. Jis yra vienas iš 7 saugomų architektūrinio paveldo senamiesčių Lietuvoje. Jo viduryje plyti Turgaus aikštė su laikrodžio bokštu. Šioje vietoje yra ir akmuo su meškos – Telšių miesto ir visos Žemaitijos simbolio – pėdos atspaudu.
Aplankę Telšius, grįždami į namus sustojome nulenkti galvas prie Rainių kančios koplyčios, čia 1991 m. iškilęs memorialas, skirtas Rainių kankinių atminimui, įamžina ir visų sovietinio teroro aukų atminimą.
O kaip neaplankyti garsiojo Šatrijos kalno, taigi, pasukome link Luokės ir atvykę užkopėme ant nuostabaus, aukšto Šatrijos kalno, nuo kurio atsiveria pasakiški Žemaitijos vaizdai. Čia jau neaprašysime, reikia pamatyti patiems.
Pavargę, bet kupini gerų ir nuostabių įspūdžių grįžome į namus. Dėkojame Varnėnų kaimo bendruomenei ir jos pirmininkui Žydrūnui Rutkauskui už suteiktą galimybę aplankyti Žemaitiją. Ši išvyka – Varnėnų kaimo bendruomenės įgyvendinamo projekto „Praleisk laisvalaikį kitaip“ veikla ,,Pažink savo kraštą“. Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos ir apsaugos ministerija, ir Lazdijų rajono savivaldybės lėšomis.
Ekskursijos vadovė, socialinė pedagogė Alma Vaišnienė
