19 kovo, 2021Daily Archives

Kovo 20-oji – Pasaulinė Žemės diena

Kovo 20 dieną pasaulyje švenčiama Žemės diena. Šią dieną ateina pavasario lygiadienis (lygė) – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose žemės rutulio kampeliuose. Lygiadienis – tai tarsi atskaitos taškas, kai saulė pateka tiksliai rytuose, leidžiasi tiksliai vakaruose. Šiemet lygiadienis stos kovo 20 d. 11 val. 37 min. Lietuvos laiku. Taigi prasidės astronominis pavasaris, saulė kasdien kils  vis aukštyn iki vasaros saulėgrįžos – Joninių šventės.

Pasaulinės Žemės dienos metu kiekvienas turėtume pagalvoti apie mūsų planetos problemas ir savo kasdienę veiklą nukreipti šioms problemoms spręsti. Mūsų maži ir, atrodytų, nežymūs darbai – popieriaus ir elektros taupymas, langų ir durų sandarumas, vandens čiaupų sutvarkymas – padeda tausoti medienos išteklius ir elektrą, šilumą ir vandenį, kuriems pagaminti ar išgauti reikia daug energijos, o jai pagaminti naudojami nuolat senkantys Žemės ištekliai. Naudojant šiuos išteklius teršiamas oras, didinamas kenksmingų dujų išmetimas į atmosferą, dėl to šiltėja mūsų planetos klimatas, pradeda tirpti ledynai amžino įšalo zonose.

Sveikindami visus šios gražios šventės proga, kartu norime priminti, jog pavasario lygiadienis – Pasaulinė Žemės diena – mus ragina ir įpareigoja konkrečiais darbais prisidėti prie gamtinės aplinkos puoselėjimo ir saugojimo. Tą galime atlikti kiekvienas savo kieme, namų aplinkoje, darbo vietoje. Rūpintis Žemės išsaugojimu privalome visi kiekvieną dieną.

Lazdijų r. Šeštokų mokyklos 7 kl. mokiniai organizavo akciją „Apkabinkime Žemę“. Mokiniai piešė  piešinius pasveikinti Žemei. Akcija vyko nuotoliniu būdu. Veiklos buvo integruotos su etnografiniais pasakojimais, kaip lietuvių tauta anksčiau švęsdavo Žemės dieną.

Manoma, kad senovės lietuviai per lygiadienį švęsdavo Naujųjų metų pradžią. Senoliai laukdavo šios dienos, nes prasidėdavo permainos ne tik gamtoje, bet ir jų  buityje, darbuose. Kaip žinia, jų visas gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su besikeičiančiu gamtos ritmu. O šis gamtos budimo metas atsispindi ir  liaudies papročiuose. Senovės lietuviai tikėjo, kad lygiadienio rytą išsimaudžius upėje, tekančioje iš rytų, visus metus būsi tyras ir sveikas. Anksti ryte kaimo merginos bėgdavo į laukus, link tekančios saulės, kai tik pasirodydavo pirmieji saulės spinduliai, jos uždainuodavo, šokdavo ratelius, plodavo rankomis. Paskui grįžę į kaimą skelbdavo atėjus pavasarį, vaišindavosi. Senaisiais laikais jaunaties metu buvo aukojamas ir valgomas gaidys. Ši diena buvo pažymima apeigomis, dainomis ir šokiais. O lygiadienio vakarai buvo laikomi šventvakariais. Dar labai svarbu šią dieną buvo pagerbti vandenį, perduodant jį iš rieškučių į rieškutes. Į vandenį merkdavo žilvičio šakeles, nes tikėta, kad žilvitis turi begalines gyvybės atsargas.

Renginys buvo organizuojamas kartu su Šeštokų seniūnijoje esančios Prano Dzūko sodybos administracija. Visi pasidalijome gražiomis mintimis, palinkėjimais ir pasakojimais bei mokinių piešiniais ir pasižadėjimu saugoti Žemę.

Biologijos mokytoja R. Petrauskienė

Technologijų olimpiadoje merginos užsikrėtė kūrybos virusu

Kovo 18 d. vyko Lietuvos mokinių  technologijų olimpiados „Kūrybos virusas 2021 m.“ antrasis etapas – Šeštokų mokyklai atstovavo Miglė Mikelionytė (mokytojas G. Mirijauskas) ir Gerda Dumčiūtė (mokytoja I. Kūlokienė). Abi mokinės puikiai pasirodė, Gerda Dumčiūtė užėmė III vietą.