spalio 18, 2020Daily Archives

7 klasės mokinių išvyka „Akies krašteliu į Čepkelius“

Septintos klasės mokiniai, lydimi lietuvių k. mokytojos A. Paciukonienės ir klasės auklėtojos S. Ažukienės, aplankė Dzūkijos regiono įžymias vietoves. Išvyką pradėjome žygiuodami Čepkelių raisto pažintiniu taku. Žygio metu mokiniai susipažino su aukštapelkėms ir žemapelkėms būdinga augmenija ir gyvūnija. Išmintingoji gidė supažindino su kiminų, spanguolių, bruknių, palinių gailių, mėlynių naudingomis bei kartais ir nuodingomis savybėmis. Įdomu buvo sužinoti, kad medžiai taip, kaip ir mes, žmonės, gyvena šeimynomis, o jų šaknys lyg „miško internetas“ perduoda vienas kitam naudingąsias medžiagas bei apsaugo nuo ligų.

Aplankėme ir paslaptingąją Ūlos akį bei intriguojančiu pavadinimu pagarsėjusią aukštapelkę Meškos šikną. Ne ką mažiau įdomiai skamba ir populiarioji Gaidžių kopa arba Klonių kalnas – tai vėjo supūstas smėlio gubrys. Pasirodo, kad kopos ne tik Kuršių Nerijos simbolis. Dzūkijos šiluose žemyninės kopos tęsiasi dešimtis kilometrų, bet visos jos jau nebejudrios – smėlį sustabdė medžiai, žolinė augmenija. O štai ši kopa dar gyva, ji dar slenka ir padedama vėjo stengiasi kovoti su augalais, pildama ant jų baltą smėlį. Smagu pabėgioti pajūrį menančiose kopose.

Vinguriuodami paslaptingais pušynų keliukais aptikome pasislėpusį Zervynų kaimą. Tai lyg gyvas muziejus po atviru dangumi. Kiek istorijos, tradicijų, papročių, senovinės buities ženklų regi bevaikščiodamas smėlėtomis kaimo gatvelėmis. Čia ir didingieji dzūkų kryžiai, apjuosti tik jiems būdingomis baltomis prijuostėlėmis arba, kaip vietiniai sako, kvartukaiciais, ir molinių ąsočių gyva paroda, medinių buities rakandų nusėta svirno siena. Tiek dailių sodybų ir daugelis tuščios. Apima jausmas, jog esi kalnuose, apsuptas gamtos ir gilios praeities.

Pakeliui namo paskutines jėgas atidavėme Merkinės didingajam piliakalniui aplankyti, o ištvermingiausieji ir į Merkinės apžvalgos bokštą įkopė. Artėjant vakarui žavėjomės upių tėvo, Nemuno, ir šaltavandenio Merkio susitikimu.

Tiek daug pamatyta, kartu ir daug klausimų iškelta… Supratome, kokia paslaptinga ir vis dar nepažinta yra mūsų gimtinė.

7 kl. auklėtoja S. Ažukienė

 

Skalsi Pasaulinė maisto diena

Kaip ir kasmet, tradiciškai, turėjome paminėti Pasaulinę maisto dieną, tačiau, kaip jau darosi įprasta, tą darėme netradiciškai. Šįkart kiekviena klasė Maisto dieną šventė kas sau. Gal taip ir geriau?.. Juk taip mokykloje švęsta gerokai daugiau nei 10 kartų… Taigi, visų klasių mokiniai kartu su savo auklėtojomis savaip puošė klases, savaip dekoravo stalus ir, aišku, savaip pasilinksmino ir pasivaišino.