3 spalio, 2017Daily Archives

Vos prasidėjus spaliui 5, 6 ir 8 klasių mokiniai buvo pakviesti dalyvauti netradicinėje pamokoje netradicinėje vietoje: trys mokytojos – A. Paciukonienė, B. Jurkonienė ir A. Valasevičienė – vedė integruotą istorijos, geografijos, lietuvių kalbos tikybos pamoką ant Rudaminos piliakalnio.

Tačiau visų pirma mokiniai vyko į Katkiškę, žydų sušaudymo vietą, ir ištesėjo pažadą, duotą Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, t. y. prie paminklo padėjo žydams atminti skirtus akmenėlius. Vėliau visi kopė į Rudaminos piliakalnį, kurio viršūnėje prasidėjo integruota pamoka. Pirmiausiai vaikai, pamokyti geografijos mokytojos B. Jurkonienės, nustatė pasaulio kryptis, paskui dvi penktokės, Ema ir Saulė, vadovaujamos tos pačios mokytojos, pristatė svarbiausią informaciją apie piliakalnius, jų susidarymą, paskirtį. Taip pat lietuvių kalbos mokytoja A. Paciukonienė priminė padavimus, legendas apie Rudaminą, piliakalnį, o vaikams davė užduotį pasiskirsčius grupėmis panaudojant duotas frazes sukurti padavimą apie tą patį Rudaminos piliakalnį. Įvertinimas: mokiniai kūrybingi, žino, kas yra padavimas, geba patys sukurti tokio žanro kūrinį. Tikybos mokytoja A. Valasevičienė taip pat kalbėjo mokiniams apie piliakalnių reikšmę baltų kultūroje, visus pakvietė prisidėti dainuojant sutartinę kalno pagarbinimui. Be to, geografijos mokytoja B. Jurkonienė parodė vaikams, kaip nustatyti kalno aukštį turint tik liniuotę arba metrą.

Kadangi piliakalniai turi ne vien gynybinę reikšmę, bet yra ir žmonių susibūrimų, traukos vieta, o spalio mėnuo jau pašykšti šilumos, pamoka apibendrinta vaišinantis žolelių arbata ir užkandžiaujant sausainukais.

Aurelija Paciukonienė

Minėdama Tautinio kostiumo metus, paskutinę rugsėjo dieną jungtinė Šeštokų mokyklos komanda vyko pas kaimynus, į zanavykų kraštą, pasmalsauti, kaipgi kadaise gyveno tų vietų žmonės.

Pirmiausia aplankėme Zyplių dvarą, įsikūrusį Lukšiuose, Šakių rajone. Grožėjomės atstatytu dvaru, puikiai sutvarkyta aplinka, meno kūriniais. Taip pat neaplenkėme ir Zanavykų muziejaus, įsikūrusio tame pačiame dvare, ten sužinojome, kaip atrodo zanavykų tautinis kostiumas, kai kas jį ir „pasimatavo“.

Toliau mūsų maršrutas vedė į Ožkabalių kaimą, į signataro J. Basanavičiaus gimtinę. Sodybą, klėtį, kitus pastatus ir juose esančius autentiškus daiktus aprodė ir įdomių istorijų apie juos papasakojo ekskursijos vadovė. Be to, labai tinkamu laiku, kai jau buvome gerokai išalkę, dalyvavome edukaciniame užsiėmime – vaišinomės „razavais“ bei „vaikų“ blynais su pačiais įvairiausiai pagardais. Visiems teko parodyti išmanymą ir atskirti įvairių rūšių grūdus, minti mįsles, o kai kas išbandė ir kepėjo amatą. Nustebino ir edukacijos vadovė – ji buvo apsitaisiusi tautiniais zanavykų rūbais.

Išvada: šeštadienis nenuėjo veltui – kai ką prisiminėm, kai ką sužinojome, kai kuo pasigrožėjome.

Aurelija Paciukonienė