Vertinimas

LAZDIJŲ R. ŠEŠTOKŲ MOKYKLOS 1–10 KLASIŲ MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Lazdijų r. Šeštokų mokyklos (toliau – Mokykla) mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka (toliau – Tvarka) yra parengta vadovaujantis Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK – 556 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-766 redakcija (pakeitimai 2017-07-04 Nr. V-554, 2017-02-13 Nr. V-78, 2015-07-17 Nr. V-767, 2014- 05-26 Nr. V-466), Bendraisiais ugdymo planais, kitais Mokykloje priimtais susitarimais.
  2. Tvarkoje aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, vertinimo principai ir nuostatos, vertinimo planavimas, vertinimas ugdymo procese, įvertinimų fiksavimas, vertinimo informacijos analizė, informavimas.
  3. Tvarkoje vartojamos šios sąvokos:

Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.

Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą.

Įsivertinimas – paties mokinio ugdymosi proceso, pasiekimų ir pažangos stebėjimas, vertinimas ir apmąstymas, numatant tolesnius mokymosi žingsnius.

Vertinimo kriterijai – mokytojo pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose pateiktus apibendrintus kokybinius mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo aprašus numatyti mokinių pasiekimų vertinimo lygiai (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis).

Kontrolinis darbas – mokinio žinių, gebėjimų patikrinimas, kuris atliekamas raštu ir trunka daugiau nei 30 min. bei vertinamas pažymiu. Kontrolinio darbo tikslas – patikrinti, kaip išmokta dalyko programos dalis (tema, kelios temos, skyrius ir pan.), ir fiksuoti mokinio mokymosi rezultatus, pažymiu vertinant jo žinias, įgūdžius, dalykinius bei bendruosius gebėjimus.

Savarankiškas darbas – mokinių veikla pamokoje, kai mokinys atlieka laboratorinį ar darbą raštu ir gali naudotis įvairiais informacijos šaltiniais – užrašais, vadovėliais, žodynais. Savarankiški darbai skiriami norint įsitikinti mokinio gebėjimais rasti tinkamą informaciją ir ją taikyti praktikoje.

Apklausa raštu – tai 10-15 min. trukmės darbai raštu, skirti patikrinti aptarto klausimo, temos suvokimą ar žinių taikymo gebėjimus. Apklausos raštu gali būti skiriamos iš anksto neįspėjus, jų dažnumas nereglamentuojamas.

Apklausa žodžiu – tai monologinio ar dialoginio kalbėjimo įvertinimas, skirtas patikrinti žinias ir gebėjimą gimtąja ar užsienio kalba taisyklingai, argumentuotai reikšti mintis. Apklausos raštu gali būti skiriamos iš anksto neįspėjus.

Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo išsiaiškinami mokinio pasiekimai ir tam tikru mokymosi metu padaryta pažanga, numatomos tolesnio mokymosi galimybės, pagalba sunkumams įveikti.

Formuojamasis ugdomasis vertinimas – ugdymo(si) procese teikiamas abipusis atsakas, grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymą(si), nukreipiantis, ką dar reikia išmokti, leidžiantis mokytojui pritaikyti mokymą, siekiant kuo geresnių rezultatų.

Kaupiamasis vertinimas – tai informacijos apie mokinio mokymosi pasiekimus ir pažangą kaupimas balais, kurie konvertuojami į pažymį. Mokinio gaunami balai pagal mokytojo nustatytus kriterijus pildomi kaupiamojo vertinimo užrašuose.

Apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje;

Kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pasiekimų lygiai), su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.

Kitos Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme vartojamas sąvokas.

II SKYRIUS

VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

4 . Vertinimo tikslai:

4.1. padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei;

4.2. pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą;

4.3. nustatyti mokytojo, Mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.

  1. Vertinimo uždaviniai:

5.1. padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įvertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus;

5.2. padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus;

5.3. suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir Mokyklos.

III SKYRIUS

VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

  1. Vertinimo nuostatos:

6.1.vertinimas grindžiamas mokinių amžiaus tarpsniais, psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais;

6.2. vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios, jų taikymas, supratimas, dalyko gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, asmeninė pažanga, bendrieji gebėjimai.

  1. Vertinimo principai:

7.1. tikslingumas (vertinimo metodai atitinka mokymosi turinį);

7.2. atvirumas ir skaidrumas (su mokiniais tariamasi dėl (į)vertinimo formų, laiko, aiškūs vertinimo kriterijai);

7.3. objektyvumas (siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo, remiamasi standartais);

7.4. informatyvumas (vertinimo formacija aiški, išsami, savalaikė, nurodoma, ką mokinys jau išmoko, kur spragos, kaip jas taisyti);

7.5. aiškumas (vertinimas grindžiamas aiškiais, mokiniams suprantamais kriterijais. Mokytojas vertinimo kriterijus aptaria su mokiniais mokslo metų pradžioje ir pagal poreikį (pradėdamas naują skyrių, temą ar pan.).

IV SKYRIUS

VERTINIMO PLANAVIMAS

  1. Mokytojas, planuodamas kiekvieną mokymo(si) etapą (temą, pamoką), atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus, planuoja ir vertinimą, formuluoja uždavinius, numato rezultatus. Planuodamas 1 klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis apie vaiko pasiekimus. Vertinant mokinių pasiekimus, taikomas formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas:

8.1. diagnostinį vertinimą mokytojas planuoja ir fiksuoja ilgalaikiame plane;

8.2. formuojamąjį vertinimą – pamokos metmenyse;

8.3. apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje.

  1. Mokytojai savo dalyko ugdymo metodinėje grupėje aptaria ir suderina dalyko vertinimo tvarką, vertinimo kriterijus, metodus ir formas.
  2. Mokytojai per pirmąją savo dalyko pamoką rugsėjo mėnesį mokinius supažindina su savo dalyko ilgalaikiu planu, modulio, pasirenkamojo dalyko programa. Mokiniai supažindinami su mokymosi pasiekimų kaupimo ir fiksavimo sistema, aptariami vertinimo kriterijai, metodai ir formos.
  3. Mokytojai nuolat informuoja mokinius, kurios veiklos bus vertinamos, kokį vertinimą rašo, kada surinkta vertinimo informacija bus konvertuojama į pažymį.
  4. Mokytojai, pradėdami naują skyrių, temą, su mokiniais aptaria tikslus, uždavinius, darbo metodus, vertinimo kriterijus, formas.

V SKYRIUS

 VERTINIMAS UGDANT

  1. Mokiniams laiku ir sistemingai teikiama informacija (komentarai žodžiu ar raštu) apie tai, kas padaryta gerai, ką reikia tobulinti, kaip tai atlikti, kad būtų pasiekti mokymosi uždaviniai pagal sutartus kriterijus.
  2. Mokinių žinios, gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, pažanga vertinama pagal Bendrųjų programų reikalavimus, aptartus ir suderintus dalyko vertinimo metodus, formas ir kriterijus.
  3. Rugsėjo mėnesis skiriamas 5 klasės mokinių adaptacijai, todėl jų mokymosi pasiekimai netikrinami kontroliniais darbais ir pažymiai nerašomi. Rugsėjo mėnesį neigiami pažymiai nerašomi naujai į Mokyklą atvykusiems 6-10 kl. mokiniams. Norėdami išsiaiškinti mokinių ugdymo(si) pasiekimus, mokytojai taiko individualius mokinių pažinimo metodus:

15.1. nuo spalio 1 d. 5 klasės mokinių pasiekimai vertinami 10 balų vertinimo sistema.

  1. Mokinių pažanga fiksuojama klasių elektoriniame dienyne, individualių ugdymo planų formose.
  2. Teigiamais įvertimais laikomi 4-10 balų įvertinimai, „įskaityta“, „pp“, „aukštesnysis“, „pagrindinis“, „patenkinamas“ pasiekimų lygmuo.
  3. Neigiamais įvertinimais laikomi 1-3 balų įvertinimai, „neįskaityta“ (kai mokinys yra praleidęs be pateisinamos priežasties 2/3 pusmečio pamokų ir neatsiskaitęs už individualaus ugdymo plano privalomojo dalyko mokslo programą ar programos dalį (pusmečio kursą), „np“, „nepatenkinamas“ pasiekimų lygmuo.
  4. Pasiekimų, vertinamų 10 balų sistemoje, reikšmės:
Pasiekimų lygis Balai Trumpas apibūdinimas
aukštesnysis 10 (dešimt) puikiai
9 (devyni) labai gerai
pagrindinis 8 (aštuoni) gerai
7 (septyni) pakankamai gerai
6 (šeši) vidutiniškai
patenkinamas 5 (penki) patenkinamai
4 (keturi) pakankamai patenkinamai
nepatenkinamas 3 (trys) nepatenkinamai
2 (du) blogai
1 (vienas) labai blogai
  1. Mokinių mokymosi pasiekimai vertinami sistemingai. Rekomenduojama pasiekimus įvertinti tokiu dažnumu per pusmetį:

20.1. jei dalykui mokyti skirta 1-2 pamokos per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip 3 pažymiais;

20.2. jei dalykui mokyti skirta 3-4 pamokos per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip 5 pažymiais;

20.3. jei dalykui mokyti skirta 5 pamokos per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip 7 pažymiais.

  1. Mokinių mokymosi pasiekimų įvertinimo formos, už kurias rašomas kaupiamasis balas:

21.1. apklausa raštu;

21.2. apklausa žodžiu;

21.3. namų darbai;

21.4. darbas pamokoje (savarankiškas darbas, darbas grupėje, pastangos ir kt.);

21.5. kita veikla (aktyvus dalyvavimas Mokyklos renginiuose, atstovavimas Mokyklai rajone, respublikoje ir kt.).

  1. Rekomenduojama surinktus kaupiamuosius balus konvertuoti į kaupiamąjį vertinimą tokiu dažnumu per pusmetį:

22.1. jei dalykui mokyti skirta 1-3 pamokos per savaitę, parašomas ne mažiau kaip 1  pažymys;

22.2. jei dalykui mokyti skirta 4-5 pamokos per savaitę, parašomi ne mažiau kaip 2 pažymiai.

  1. Kontrolinių ir kitų atsiskaitomųjų darbų skelbimo tvarka ir vertinimas:

23.1. mokinių mokymosi pasiekimai vertinami sistemingai, rekomenduojama per pusmetį organizuoti ne mažiau kontrolinių ar kitų atsiskaitomųjų darbų, kiek yra to dalyko savaitinių pamokų;

23.2. kontrolinių darbų tvarkaraštis detalizuojamas kiekvieną mėnesį pažymint tikslią datą elektroniniame dienyne prieš savaitę iki kontrolinio darbo, dėl objektyvių priežasčių mokytojas turi teisę kontrolinio darbo laiką pakeisti, bet būtina suderinti su mokiniais ne vėliau kaip prieš savaitę iki kontrolinio darbo;

23.3. per dieną organizuojamas tik vienas kontrolinis darbas;

23.4. mokytojas apie kontrolinį darbą mokinius pakartotinai informuoja ne vėliau kaip prieš savaitę, supažindina su darbo struktūra, turiniu, tikslais, vertinimo kriterijais;

23.5. rekomenduojama sudarant kontrolinio darbo užduotis laikytis eiliškumo: nuo lengvesnių užduočių eiti prie sunkesnių; užduotimis patikrinami įvairūs mokinių gebėjimai (žinios, jų taikymas, analizė, lyginimas, aukštesnieji mąstymo gebėjimai ir kt.), prie kiekvienos užduoties ar klausimo būtina nurodyti taškus;

23.6. kontrolinius darbus mokytojas ištaiso ir grąžina mokiniams ne vėliau kaip po 10 kalendorinių dienų;

23.7. mokytojas visą ar dalį pamokos skiria kontrolinių darbų analizei, bendrus darbo rezultatus pristato ir aptaria su visais klasės mokiniais, pasidžiaugia jų sėkmėmis, pagal galimybes, poreikius nesėkmes aptaria su kiekvienu mokiniu individualiai bei numato būdus mokymosi spragoms šalinti;

23.8. kontrolinį darbą, jeigu 50 proc. mokinių už jį gavo nepatenkinamą įvertinimą, būtina perrašyti;

23.9. jei mokinys dėl pateisinamų priežasčių (pagrįstų tėvų paaiškinimu) nedalyvavo kontroliniame darbe, už jį atsiskaito po pamokų arba kitu susitartu su mokytoju laiku per 2 savaites arba per tiek kalendorinių dienų, kiek mokinys sirgo arba nebuvo dėl pateisinamos priežasties Mokykloje;

23.10. jei mokinys dėl ligos praleido daugiau nei dvi savaites, jis kreipiasi į dalyko mokytoją ir suderina kontrolinio darbo laiką; kad pašalintų mokymosi spragas, atsiradusias praleidus pamokas dėl ligos, mokinys nukreipiamas į konsultacijas;

23.11. jei mokinys be pateisinamų priežasčių nedalyvavo kontroliniame darbe, jam rašoma „n“, jei mokinys dalyvauja kontroliniame darbe ir pamokos pabaigoje pateikia darbą su mėginimu atlikti užduotis, jam rašomas įvertinimas pagal užduočių vertinimo kriterijus;

23.12. kontroliniai darbai pirmąją dalyko pamoką po mokinių atostogų neorganizuojami;

23.13. mokytojai, rašydami pažymį už darbą, kurio užduotys vertinamos taškais, vadovaujasi šia lentele:

Teisingų atsakymų apimtis (procentais) Pažymys
100-90 10
89-80 9
79-70 8
69-60 7
59-50 6
49-40 5
39-30 4
29-20 3
19-10 2
9-0 1

VI SKYRIUS

 VERTINIMAS BAIGUS PROGRAMĄ

  1. Mokymosi rezultatams apibendrinti taikomas apibendrinamasis vertinimas (pažymys, įskaita – 5-10 kl. arba mokinių pasiekimai aprašomi pagal Bendrosiose programose aprašytus pasiekimų lygių požymius- 1-4 kl.). Atskira tvarka vertinami šie dalykai ir dalykų moduliai:

24.1. dorinio ugdymo 1-4 kl. nurodoma padaryta pažanga („p.p.“) arba nepadaryta pažanga („n.p.“), 5-10 kl. dorinis ugdymas vertinamas „įskaityta“, „neįskaityta“;

24.2. fizinis ugdymas 5-10 kl. vertinama dešimties balų sistemoje;

24.3. menai 5-10 kl. vertinami dešimties balų sistemoje;

24.4. technologijos 5-10 kl. vertinama „įskaityta“, „neįskaityta“;

24.5. pasirenkamieji dalykai 9-10 kl. vertinami dešimties balų sistemoje;

24.6. dalykų moduliai 5-10 kl. vertinami „įskaityta“, „neįskaityta“;

24.7. 9 kl. ekonomika ir verslumas vertinama „įskaityta“, „neįskaityta“;

24.8. 9-10 kl. pilietiškumo pagrindai vertinama „įskaityta“, „neįskaityta“.

  1. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, ir specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienyno skiltyje įrašant „p.p.“ arba „n.p.“. Mokiniui, atleistam nuo fizinio ugdymo pamokų dėl sveikatos ar laikinai dėl ligos, pusmečio ar metinių pažymių stulpelyje rašoma „atl.“, priklausančiam specialiojoje fizinio parengimo grupėje 5-10 kl.- „įskaityta“ arba „neįskaityta“.
  2. Pusmečių ir metinių įvertinimai pasiekimų apskaitos dokumentuose (elektroniniame dienyne) fiksuojami pažymiais arba rašoma „įskaityta”, „neįskaityta”. 1-4 kl. mokinių mokymosi apskaitos suvestinės (elektroniniame dienyne) atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis). 1-4 kl. mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio įrašoma „nepatenkinamas“.
  3. Pusmečio pažymiai vedami iš to pusmečio pažymių aritmetinio vidurkio pažymius suapvalinant pagal matematikos taisykles (4,5 – 5; 4,4 – 4).
  4. Metiniai pažymiai vedami apskaičiuojant I ir II pusmečių visų pažymių aritmetinį vidurkį apvalinant mokinio naudai.
  5. Jeigu mokinys neatliko Mokyklos numatytos vertinimo užduoties (kontrolinio darbo ar kt.), Mokykla numato laiką, per kurį jis turi atsiskaityti, ir suteikia reikiamą mokymosi pagalbą, iki mokiniui atsiskaitant. Jeigu mokinys ugdymo laikotarpiu per Mokyklos numatytą laiką neatsiskaitė ir nepademonstravo pasiekimų, numatytų Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, jo pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos įvertinimui „labai blogai“.
  6. Mokiniai, turintys neigiamą metinį įvertinimą, atlieka papildomus darbus iki rugpjūčio 31 d. Mokiniui, II pusmetyje turinčiam neigiamą pažymį, metiniu pažymiu negali būti teigiamas pažymys. Atlikus papildomus darbus, papildomų darbų įvertinimas laikomas metiniu pažymiu.
  7. Jei mokinys per II pusmetį padarė akivaizdžią pažangą, metinio įvertinimas gali būti rašomas toks, koks yra II pusmetyje.
  8. Baigus pradinio ugdymo programą, rengiamas Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas. Jis saugomas mokinio asmens byloje.
  9. Mokytojai paskutinę pusmečio (mokslo metų) pamoką organizuoja mokymosi pasiekimų ir pažangos įsivertinimą:

33.1. įsivertinimo būdus mokytojai aptaria Metodinių grupių susirinkime;

33.2. mokiniai per paskutinę pusmečio (mokslo metų) pamoką analizuoja mokymąsi, padarytą pažangą, su mokytoju aptaria sėkmes ir nesėkmes, planuoja tolesnį mokymąsi;

33.3. mokytojai apibendrina informaciją apie mokinio, grupės ar klasės pasiekimus bei padarytą pažangą ir, jei tai reikalinga, koreguoja ugdymo procesą.

  1. Metodinėse grupėse mokytojai analizuoja I, II pusmečių ir metinio mokymosi pasiekimų rezultatus. Priima sprendimus dėl mokymo metodų ir strategijų, mokymosi užduočių, šaltinių tinkamumo, išteklių panaudojimo veiksmingumo, ugdymo tikslų realumo.

VII SKYRIUS

 VERTINANT SUKAUPTOS INFORMACIJOS FIKSAVIMAS IR INFORMAVIMAS

  1. Mokymosi pasiekimai fiksuojami elektroniniame dienyne, mokytojo užrašuose.
  2. Ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 d. klasių auklėtojai pageidaujantiems mokinio tėvams (globėjams, rūpintojams) parengia informaciją raštu (ar elektroniniu būdu) apie jo mokymosi ir lankomumo rezultatus.
  3. Tėvai (globėjai, rūpintojai) apie mokymosi pasiekimus, pažangą informuojami mokyklos nustatyta ir direktoriaus įsakymu patvirtinta ,,Šeštokų mokyklos bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) ir jų informavimo aprašo“ tvarka.

Į pradžią